- nutikėti
- nutikė́ti, nùtiki, -ė́jo intr.
1. refl. BPI422, Ns1832,1 būti tikram, kad taip yra, įsitikinti: Kitus stiebus reik nupjaustyti, vienog negal to pirmiaus daryti, iki nenusitikėjos, jog paskirtiejai stiebai auga derlingai ant apynvarpčių S.Dauk. Tai (prietarai) yra pramonės, kuriomis jūs tujaus nusitikiat ir už tiesą laikot tą, kas yra netiesa S.Dauk. Vyriausybė tvirtai nusitiki, kad taip išimtininkai, kaip ir darbininkai geruoju susitars prš. Mes… nuositikim tavo vardui Mž163. Ir pagonai jo vardu nusitikės NTMt12,21.
2. refl. Q275, Vln11, R, MŽ, MŽ71, KlG159, KlC108, BtLuk8,48, OsG156, N, K, S.Dauk turėti vilties, viltis, tikėtis: Nusitikėti Dievu, ant Dievo B, B135. Dievu nusitikiu R2145. Matas nusitiki Dievu, Matas ramina ir tėvą I.Simon. Pagirti visi, kurie ing jį nuositiki Mž507. Dievas yra mano palinksmintojas, kuriam nusitikiu BB2Sam22,3. Todėlei ne savimi, bet Dievu nusitikėkiam, geisdami išganyti būti BPII491. Tavimi nusitikime RD200. Ne ant lobio, bet ant Dievo nusitikėti BPII395. Aš nusìtikiu ant Dievo pagalbos KII233. Aš nusitikiu, kad jūs nevengsite mums mokytojį parūpinti Ns1844,3. Vaikai, kurie bijodavo, kad jie gali neužaugti, mesdavo kiaušius per namų stogus ir per aukštus medžius, nusitikėdami, kad tada jie aukšti ir stiprūs kaip ąžuolai užaugsią prš. Kožnas nusitikėti gal jam pagal jo skundą ir maldą pagelbėta būsiant prš. Ir nusitikėkiam, jog Jisai (Dievas) pilnybe viso gero mus tur apveizdėti Mž137. Pasimėgst Ponas ant tų…, kurie nusitik gerybei Jo Vln38. Nesa nusitikiu Jį man juos (sąnarius) ataduosiantį BB2Mak7,11. Nusitikėsimėsi tokias brangiąsias gėrybes mums iš malonės be darbų nusiduodančias MT71. Mūsų akys nusitikėjo ant niekingos pagalbos BBRd4,17. Akys visų ing Tave nusitik (žiūri su viltimi), Viešpatie, a Tu duosi penukšlą jų savu čėsu Vln37.
nusitikė́tinai adv.; Krz258.3. prarasti tikėjimą, nusivilti kuo nors: Nutikė́jau jau aš juomi, t. y. nutrotijau tikėjimą, jau aš jam daugiau nebtikėsiu J. | refl. NdŽ: Nusitikė́jau, t. y. tikėjau gauti, o negavau J. Aš tikėjaus, kad padirbs, ir nusitikė́jau: niekas neįvyko, nepadirbo J. 4. refl. Q552,564, MP117, R, R373, MŽ, MŽ501, N, K, Rtr, BŽ118, KŽ pasitikėti kuo, pasikliauti: Tuom tikiuos, nusitikiu R96, MŽ125. Tikiuos, nusitikiu ant jo R354, MŽ474. Savimi, savo dvasiška aukštybe nusitikėti Vd. Ant ko nusižiūrėjai? Ant ko nusitikėjai? Ar ant žalnieriaus skaistu veideliu, ant jo šviesaus kardelio? RD175. O kada sylingesnis ant jo (šarvinyko) ateit ir jį pergal, tada atima jo šarvą, kuriame jis nusitikėjo VlnE48. Tavo našlės manimi nusitikės BBJer49,11. Nusitikėjo ant savo sylos ir didžio kario BBJdtl,5. Bylojo Jėzus nekuriump, kurie patys savim nusitikėjo BPII352. Ponas yra mano dalis…, todėlei eš Jam nusitikėsiu BBRd3,24. ^ Nenusitikėk… vilku raišu, pats kojas (kojos J.Jabl) nepakūlęs B460. \ tikėti; datikėti; įtikėti; ištikėti; nutikėti; patikėti; persitikėti; pritikėti; užtikėti
Dictionary of the Lithuanian Language.